Tobula mama

Jeigu aš būčiau tobula mama - aš niekada nekalbėčiau su vaikais liepiamąja nuosaka. Nenurodinėčiau ką ir kaip mano vaikai turi daryti. Tik paaiškinčiau jiems savo vienokio ar kitokio elgesio motyvus, įvardinčiau aplinkybes, kurių jie galbūt nežino ar apie jas nepagalvojo. Ir kai žinočiau, kad visą reikalingą informaciją jie jau turi - sprendimą priimti leisčiau jiems patiems.
Jei nebūtų nurodinėjimo - išnyktų poreikis paklusnumui. Tuomet man nereikėtų skųstis, kad mano vaikai manęs neklauso.

Jeigu aš būčiau tobula mama - aš niekada netuščiažodžiaučiau. Nekartočiau vaikams tų pačių dalykų vėl ir vėl. Nesistengčiau savo pasakojimais įtakoti vaikų elgesio. Neskaityčiau ilgų ir nuobodžių moralų. Nepulčiau patarinėti neprašyta.
Jei nebūtų nereikalingų žodžių - vaikai norėtų įsiklausyti į tai, ką jiems sakau. Tuomet man nereikėtų skųstis, kad mano vaikai manęs negirdi.

Jeigu aš būčiau tobula mama - aš visada su vaikais būčiau atvira ir nuoširdi. Mano žodžiuose nebūtų mažų nekaltų melagysčių. Nebūtų pritempinėjimų. Nebūtų sutirštintų spalvų. Nebūtų nutylėjimų.
Jei mano žodžiai visuomet atspindėtų mano mintis ir jausmus, o veiksmai atitiktų žodžius - vaikams nebūtų pagrindo abejoti tuo, ką sakau. Tuomet man nereikėtų skųstis, kad mano vaikai manim netiki.

Jeigu aš būčiau tobula mama - aš niekada vaikų nevertinčiau. Nesakyčiau jiems, geri jie ar blogi, gražūs ar nelabai, sumanūs ar žioploki. Niekada nevadinčiau vaikų šaunuoliais ar gražuoliais, pikčiurnom ar bepročiais. Palikčiau jiems patiems nuspręsti, kokie jie yra ir kokiais nori būti.
Jei mano vaikų savivertė būtų besąlygiška - kitų žmonių blogi vertinimai jų neužgautų. Tuomet man nereikėtų skųstis, kad mano vaikai lengvai pažeidžiami.

Jeigu aš būčiau tobula mama - savo vaikais labiau pasitikėčiau. Neleisčiau savo baimėms užkirsti kelią vaikų pažinimo džiaugsmui. Neleisčiau savo žinioms užkirsti kelią vaikų mokymuisi. Neleisčiau savo abejonėms užkirsti kelią vaikų svajonėms.
Jei savo vaikais neabejočiau - ir jie neabejotų savimi. Tuomet man nereikėtų skųstis, kad mano vaikai per mažai savimi pasitiki.

Jeigu aš būčiau tobula mama - labiau save mylėčiau. Tarsi širdis, deguonimi įsotintu krauju pirmiausia apsirūpinčiau pati, ir tik po to aprūpinčiau visus kitus. Naujų jėgų aš prisipildyčiau anksčiau, nei jos išsenka. Daugiau atrasčiau laiko sau ir poreikiams, kuriuos turiu.
Jei mokėčiau save mylėti ir rūpintis savim - savo pavyzdžiu galėčiau mokyti savo vaikus. Tuomet man nereikėtų skųstis, kad mano vaikai savimi nesirūpina ir savęs nemyli.

Jeigu aš būčiau tobula mama - man nereikėtų šitaip stengtis būti tobula mama. Man nereikėtų įtemptais pečiais save stebėti. Ir nereikėtų sukąstais dantim save valdyti. Man nereikėtų taip bijot suklysti. Ir nereikėtų griaužtis taip, kai nepavyksta visko padaryti tobulai.
Jei būčiau tobula - galėčiau iš savęs tiek daug nereikalauti. Tuomet man nereikėtų pykti, kai mano netobulumą man įvardina kiti. Tuomet man nereikėtų skųstis, kad ir visi kiti aplink netobuli.