Vieną vakarą, prieš porą dienų, mažoji užsivertė ant savęs puodelį kątik užplikytos arbatos. Raudojo taip, kad gniaužė kvapą.. Net išvargus nuo verkimo, valgydama pienelį ir jau snausdama ant mano rankų ji vis dar nenustojo kūkčioti.. Buvo vienas iš nedaugelio atvejų, kai girdėjau savo dukrytę raudant.
Bet ne visada vaikų verksmas yra toks spaudžiantis širdį, kaip kad tą nelemtą vakarą. Kartais vaikai neturi rimtos priežasties verkti. Bent jau taip atrodo mums, suaugusiems..
Pavyzdžiui mūsų kaimynų iš apačios vaikai žviegia. Tiksliau taip jų verksmą vadina jų mama:
- Nustok žviegti!! - girdisi per visą kiemą..
Aš pati - kiek pamenu iš vaikystės - dažniausiai bliaudavau arba žliumbdavau.
Kažkaip po šiai dienai nejauku išgirdus tokius pavadinimus. Kodėl tokie skirtingi žodžiai tam pačiam veiksmui apibūdinti? Ką vaikų verksmo pavadinimai sako apie jų tėvus?
Pati esu asfalto vaikas, bet žinau, kad žviegia - kiaulės, o bliauna avys ir ožkos.. Nereikia būti mokslininku, kad išskaičiuoti - kas, jų pačių žodžiais, tuomet yra bliaunančių ir žviegiančių vaikų tėvai...
Pati esu asfalto vaikas, bet žinau, kad žviegia - kiaulės, o bliauna avys ir ožkos.. Nereikia būti mokslininku, kad išskaičiuoti - kas, jų pačių žodžiais, tuomet yra bliaunančių ir žviegiančių vaikų tėvai...
Aš savo mažają įtikinėjau šiandien, kad nereikia zyzti. Minusas man. Einu geriau pati pazysiu aplink kriauklėje sukrautus neplautus indus, kol dar vyras negrįžo.
O visiem tėvam linkiu nebūti gyvuliais ir su savo vaikais kalbėti pagarbiai.
O visiem tėvam linkiu nebūti gyvuliais ir su savo vaikais kalbėti pagarbiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą