Kai noriu kovoti su vaiko zyzimu

Tokiomis dienomis, kaip šiandien - kai mano ir dukrytės norai taip labai nesutampa, ir kiekvienas nesutarimas palydimas jos zyzimu arba mano urzgimu - norisi pasiduoti įpročiams ir pradėti kovoti su savo vaiku. Nesileisti manipuliuojamai, nepasiduoti terorizavimui, nenusileisti  ir t.t. Juk vaikas turi klausyti.. Jis turi nekelti isterijų ir apskritai žinoti savo vietą. Turi savo žaislus - tegu su jais ir žaidžia. Turi mokėti pabūti vienas. Tvarkingai ir tyliai. Vaikas tik to ir siekia, kad visi šoktų pagal jo dūdelę - ir jei pasiduosi jo nuolatiniams dėmesio reikalavimams - nei pats nepastebėsi, kaip užlips ant galvos.

Va taip skamba galvoje giminaičių, kaimynių ir draugų patarimai ir perspėjimai. Skaudančioje, pavargusioje galvoje. Pikta.. Norisi urgzti..

Pakalbinu savo suirzusią mažąją duoti man ranką, pasakyti atia katytėms ir žaislams ir eiti su manim į lovą miegoti dienos miegelio. Taip ir padarom. Prabėga kelios minutės ir mano zuikis nulūžta. Pagaliau tylu.

Atsikvėpiu, išgeriu arbatos ir pasižiūriu į savo miegantį mažą žmogų.

Užsnūdo pilietis po sunkaus pusdienio. Batas, kurį taip atkakliai bandė apsiauti - niekaip neužsimovė ant kojytės.. Sušluotos į šiūpėliuką pupos tris kartus išbyrėjo iki nunešant iki šiukšliadėžės..
O kur dar katė, kuri neateina kviečiama.. Palangė, kuri patogi užlipti ir taip nepatogi, kai reikia nulipti.. Kreidelės, kurių neleidžiama valgyti.. Putpelės kiaušinis, kurį taip sunku nulupti ir pagaliau žodžiai, kuriuos taip sunku ištarti taip, kad būtum suprastas..

O kai taip viskas nesiseka - mama, ta didelė viską mokanti ir galinti mama - stovi sau nusisukusi ir kaip niekur nieko plauna indus. Toks beširdiškas abejingumas.. Liūdna.. Norisi zirsti..

-------

Nurimstu.. Rašymas veikia terapiškai.. Jaučiu, kaip praeina galvos skausmas.. Ašaros telkiasi akyse ir darosi gėda. Kaip trumparegiška buvo įžvelgti mažosios zurzenimuose manipuliavimą ir terorizmą. Įžvelgti priešininką ten, kur yra mažas žmogus, savo kasdieniuose nusivylimuose besitikintis mano palaikymo ir padrąsinimo. To, ko kiekvienas mūsų tikimės iš savo artimųjų.

Antra pusė dienos bus kitokia - pasižadu sau. Nebūsiu abejinga savo vaikui ir su juo nekovosiu. Kai žvirblis nubus - eisim daryti valgyti. Kartu :)